Last Comment
Calendar
| Mon | Tue | Wed | Thu | Fri | Sat | Sun |
|---|---|---|---|---|---|---|
| << < | > >> | |||||
| 1 | 2 | |||||
| 3 | 4 | 5 | 6 | 7 | 8 | 9 |
| 10 | 11 | 12 | 13 | 14 | 15 | 16 |
| 17 | 18 | 19 | 20 | 21 | 22 | 23 |
| 24 | 25 | 26 | 27 | 28 | 29 | 30 |
| 31 | ||||||
Who's Online?
Visitor: 1
Announce
Tags
Categories
- All
- Jaejoong (4)
- Stichija (4)
- Rugsėjo rytas (1)
- Sad (16)
- Pasaulio spalvos (1)
- Beast of the night (2)
Archives
- October 2011 (1)
- December 2011 (1)
- November 2010 (5)
- October 2010 (6)
- September 2010 (9)
Links
Ak, ta vaikiška meilė.
Besiliejantis džiaugmas ir jausmai,
Meilė ir tikėjimas...
Kaip buvo mums smagu kartu džiaugtis kiekviena diena,
Puikiai leidom laiką žaisdami smėlio dėžėje ar prie vandens.
Su didžiausiu džiaugsmu lakstėm po šlapia žole basi
Ir džiaugėmės lietumi su vaivorikšte.
Kiekviena kartą klykadavom iš džiaugsmo ir plodavom rankom,
Kai į dangų kildavo saliutai ir skambėdavo naujametinės dainos.
Kiekvieną karta kartu su tomis į dainomis ir ugnies gėlėmis
Į dangų pakildavom ir mes.
Po dar kelių, kiek mažiau linksmų dienų mes nustojom šokinėti,
Nustojom žaisti smėlyje ir taškytis balose.
Nustojome būti vaikiški, suaugom ir šypsenos pasitraukė iš mūsų veidų,
O su jom išsiskyrėm ir mudu...
Po daug daug metų vėl matydama tave nežinojau,
Ar tai tas pats žmogus su kuriuo kažkada šokau po krentančiais obels žiedais.
Tu buvai pasikeitęs, šypsojaisi, bet jau ne ta šypsena kurią kažkada mylėjau,
Jau ne ta šypsena kuri buvo skirta man...
Tikriausiai nereikėjo man laukti,
Reikėjo suimti save į rankas ir pasielgti kaip tu, viską pamiršti...

Šaltis sukaustęs laiko mane savo glėbyje,
Negaliu nei matyti, nei šaukti, nei judėti...
Bijau ir pagalvoti kas viso to kaltininkas,
Noriu tik vieno... Pabūt su tavimi paskutinį kartą.
Ak, nelemtas, ledini vėjau,
Leisk man pramerkti akis.
Leisk pažvelgti į mylimąjį,
Ir bent jau žvilgsniu pasakyti, kaip labai ji Myliu.
Žinau, nenori tu girdėti mano maldų, tau jos nerūpi,
Suprantu, mielai mane uždarytum šalčio tvirtojėve ir išeiti neleistum.
Bet bent akimirkai, leisk sušildyti tavo širdį, leisk ištarti sudie,
Leisk vieną minutę dar pagyventi...
Juk ne aš norėjau išeiti, ne,
Ne aš norėjau pabėgti nuo visų kuriuos myliu.
Tai buvo nelemtas, neturėjęs nutikti nutikimas,
Tai buvo nelaimė, dėl kurios kentės daug nekaltųjų dar ilgai,o gal ir amžinai...

Vaikine, žaliom ar tai mėlynom akim,
Vėl tu džiuginai mane sapnuose.
Taip ir nesupratau ką tu ten darei, bet viena buvo aišku,
Privertei mane nusišypsoti ir pasakyti MYLIU.
Kaip norėčiau sužinoti tikrą tavo vardą,
Ne tokį kokiu tave šaukia draugai, bet vardą kurį tau suteikė širdis.
Norėčiau pagaliau išvysti, ar gali mane prajuokinti ir realybėje,
Ar gali priversti mane mylėti panaudodamas vien savo akis.
Dabar, kai už lango tamsu ir groja kažkokia labai jau kvaila daina, aš netikėtai pagalvoju,
O ką tu darai ? Ką galvoji ? Kur esi ? Ir, ar iš viso egzistuoji ?
Tu esi tas, kuris karaliauja mano sapnų karalystėje,
Bet ar tai gali nutikti ir realybėje ?
Vieną vienintelį kartą norėčiau atsidurti šalia tavęs,
Pajausti nuo tavęs skilnantį jaukumą, ir gal net tave pamilti.
Norėčiau galėti būti dalimi tavęs,
Kaip tu esi dalimi manęs.
Norėčiau, kad viskas būtų tikra.
Tyliai pasibūti
Ir svajoti
Svajoti aie tai kas miela ir jauku.
Kartais pagalvoju,
Kaip būtų gerai pakilti aukštai,
Išskleisti sparnus
Ir niekada nenusileisti.
Dažnai kyla noras pabėgti nuo visko,
Nuo svajonių ir sapnų.
Nuo vilčių, kurios nesipildo,
Nuo visko...
Tyliai pasibūti
Ir svajoti
Svajoti aie tai kas miela ir jauku.
Kartais pagalvoju,
Kaip būtų gerai pakilti aukštai,
Išskleisti sparnus
Ir niekada nenusileisti.
Dažnai kyla noras pabėgti nuo visko,
Nuo svajonių ir sapnų.
Nuo vilčių, kurios nesipildo,
Nuo visko...
Tu niekada gerai manęs nepažinojai,
Kartais apsimesdavai kad supranti,
Nors iš tiesų tai buvo tik melas,
Kad galėtum prieiti arčiau.
Sakei, kad myli ir nori būti kartu,
Nors tikriausiai gerai nesupratai kas yra meilė.
Dažnai girdėjau tave kartojant, kad brangi tau esu,
Bet iš tiesų tu taip negalvojai.
Žinau, gal tau atrodo, kad ir tu man patinki,
Kad ir aš tave myliu bei branginu,
Bet tiesa tiesiog tyra,
Tu man tik mylimas draugas.
Suprask ir nepyk,
Tiesiog kitaip mylėt nemoku.
Prašau, neversk manęs daugiau liūdėti,
Ir pasistenk viską pamiršti.
Paleisk kvailas svajas,
Apie bent kokią ateiti kartu.
Surask kitą sielą,
Kuri tavęs tik ir laukia.
Meldžiu, išklausyk ir nepeik,
Žinau, dabar mane keiki.
Priimsiu, bet kokius tavo žodžius,
Nes pati esu dėl visko kalta.
Na taip, gerai, mėgstu save kaltinti,
Tai tu gerai žinai.
Bet šį kartą sakau nuoširdžiai,
Geriau išeik iš mano gyvenimo.

Syndication

2010-09-11 @ 11:10:21
by Bishojo
Dievinu sita toks is sirdies parsytas....dvelkia ...
2010-09-10 @ 20:18:46
by Love it
Arigatou ^^
2010-09-10 @ 20:16:21
by Bishojo
tikra rasytoj ta musu Monikute, sitas ...
2010-09-10 @ 20:09:03
by Akva
Ačiū
2010-08-09 @ 16:11:31
by Bishojo